Atsakymai į klientų klausimus

 Išskirstyta mityba normaliose šalyse jau seniai praeitis. Tai viena iš dietų , sukurta kažkur po pirmo pasaulinio karo, kurios pagrindą sudaro klaidingas supratimas apie tai, kad kartu valgyti baltymų, angliavandenių ir riebalų negalima. Jeigu juos valgyti kartu, kaip kad tai daro dauguma žemės gyventojų, produktai skrandyje nebus suvirškinami iki galo ir pradės pūti nuodydami organizmą. Tad dietos šalininkai siūlo baltymus, angliavandenius valgyti atskirai, netgi skirtingu dienos metu. Pavyzdžiui diena siūloma valgyti baltymus - paukštieną, žuvį, mėsą, o vakare angliavandenius-bulves, duoną, daržoves ir t.t. Oficialioji dietologija nepripažįsta tokio termino kaip „maisto derinimas“. Maistą galima derinti nebent pagal skonį. Iš tikro suvalgius bet kokio maisto yra išskiriami visi virškinimo fermentai, maistas skrandyje permaišomas, gaunamas vadinamas „chimusas“.Tad nėra jokios prasmės atskirinėti maisto, nes suvalgius tik angliavandenių, kad ir sudėtinių, kraujyje greit pakyla gliukozės lygis, ir kasa kaip atsaką į tai išskiria daug insulino, kuris labai įtakoja riebalų kaupimasi. Cukraus lygis kraujyje šokinėja ir tai yra labai negerai.Teisingos mitybos pagrindinis tikslas ir yra palaikyti kaip įmanoma stabilesnį kraujo cukraus lygį, ir taip išvengti alkio priepuolių.

 Iš tikro gamtoje nėra grynų produktų, kaip kad nėra tiesių linijų. Na pavyzdžiui toks tobulas maisto produktas kaip riešutai, turi savo sudėtyje ir angliavandenių ir riebalų ir baltymų. Ir taip yra su visais natūraliais produktais. Pabrėžiu, natūraliais, žmogaus neperdirbtais. Be to, maistinės medžiagos, organizme yra virškinamos skirtingose virškinamojo trakto vietose, taip kad nieko baisaus mums atsitikti negali.Netgi atvirkščiai, atletai gyvenantys iš savo kūno grožio- kultūrizmo, fitneso atstovai seniai pastebėjo, kad baltymai valgomi kartu su angliavandeniais, veikia sinergetiškai- tai yra papildo vieni kitus, ko pasekoje greičiau pasisotiname suvalgydami mažiau maisto. Tad paprasčiausiai valgant reikėtų vadovautis sveikos mitybos principais ir sveiku protu, o ne kokia nors dieta.

 Mes pilnėjam faktiškai dėl trijų priežasčių.Visų pirma, tai gali būti liga sutrikdanti hormonų pusiausvyrą. Dažniausiai tai būna skydliaukės ar kasos veiklos sutrikimai.

 Antra, mes pilnėjam dėl energetinio disbalanso. Šnekant paprastai- kalorijų sukemšame į save daugiau negu išnaudojame. Ir visai nesvarbu valgome sveiką, subalansuotą maistą ar ne. Jeigu jo suvalgome daug- perteklius bus paverstas kūno riebalais ant jūsų pilvuko ar šlaunų. Beje, tai pagrindinė, dažniausiai pasitaikanti pilnėjimo priežastis.

 Trečia priežastis dėl kurios daromės riebesni yra mūsų šeima. Paveldimumas, taip sakant genai. Kaip taisyklė maksimali genetinė priklausomybė pastebima tarp motinos ir dukters. Šiek tiek mažesnė tarp motinos ir sūnaus ir mažiausia tarp tėvo ir jo vaikų. Taip pat svarbios šeimos maitinimosi tradicijos- kaip nuo mažens vaikas buvo maitinamas. Jeigu nuo ryto iki vakaro jis nuolat buvo verčiamas ka nors suvalgyti “už tėti, už mamą” ir panašiai, tai augdamas ir net jau suaugęs jis valgys per daug. Paprasčiausiai iš įpročio. Labai tikėtina, kad panašiai elgsis ir jo palikuonys.

 Daugiausiai kalorijų turi žąsies taukai.100g.- 980ckal. Mažiausiai kalorijų turi virti baklažanai-100g.produkto- 12ckal.

 Kalorijų skaičiavimas iš esmės nesudėtingas, tik šiek tiek klastingas reikalas. Skaitant etikėtes ant vieno ar kito produkto ir vertinant jo maistingumą, labai lengva apsigauti. Aiškumo dėlei panagrinėkime tokį pavyzdį. Na, pavyzdžiui, mes parduotuvėje nusipirkome sūrį ant kurio etiketės parašyta, kad 100g. produkto sudaro: 30g.-baltymai, 30g.-angliavandeniai, 30g.riebalai ( 10g. vanduo). Iš pirmo žvilgsnio atrodytų visiems viskas aišku: trečdalis baltymų, trečdalis angliavandenių ir tiek pat riebalų. Vanduo kalorijų neturi. Bet iš tikro šitas sūris yra labai riebus ir kalorijos iš riebalų tikrai sudarys daugiau negu pusę visų produkto kalorijų. Paskaičiuokime. Kaip žinia 1g.angliavandenių turi 4ckal., 1g.baltymu taip pat 4ckal., 1g.riebalu- 9ckal. Taigi sudauginkime skaičiukus:

 30 angliavandenių x 4 =120 ckal.;

 30g. baltymu x 4 =120 ckal;

 30g.riebalų x 9 =270ckal.

 Kai kurių firmų produktų kaloringumas ant pakuočių gali būti nurodytas džauliais. Todėl norint sužinoti kalorijas, džaulius reikėtų padalinti iš koeficiento 4,1. Dėl bendros informacijos priminsiu, kad 1g. alkoholio turi 7ckal. Kaip matome iš šio pavyzdžio, daugiau negu pusė kalorijų, net 53% produkto sudaro kalorijos is riebalų. Akivaizdu, kad tai labai riebus sūris ir piktnaudžiauti kasdien juo nereiketų. Primenu, kad Jūsų mityba turėtų būti sureguliuota taip, kad 55-60% kalorijų gautume iš angliavandenių, 25-30%- iš baltymų ir 15-20%- iš riebalų. Priklausomai nuo tikslų, šitie procentai, aišku, turi keistis.Todėl pirkdami maisto produktus, nepatingėkite perskaityti gaminio etiketę..

 Tai yra maisto papildų produkcijos linija (angl. meal replacement) plačiai naudojama dietinėje sportininkų ar šiaip besilaikančių sveikos mitybos principų žmonių mityboje.Tai yra miltukų pavidalo maisto papildai, prieš naudojimą sumaišomi su skysčiu - liesu pienu, sultimis ar vandeniu. Maisto pakaitalai taip pat gali būti ir šokoladukų pavidalu. Jų sudėtyje yra praktiškai visi žinomi mokslui maisto makro- ir mikroelementai, balastinės medžiagos. Be to, maisto pakaitaluose skirtingai negu, pavyzdžiui mėsoje, nėra purinų. Tai tokios pūvimą skatinančios medžiagos. Dauguma produktų yra puikaus skonio, prisodrinti virškinimą skatinančių fermentų ir, aišku, neriebūs. Viena porcija tokio kokteilio pagal sudėtį pilnai pakeičia, sakykim, pietus kavinėje. Be to, jame bus žymiai mažiau kalorijų, o tai gera žinia norintiems numesti keletą nereikalingų kilogramų. Deja, jeigu pasirinkote šokoladukus, jie bus su su konservantais. Maisto pakaitalų veiksmingumas žymiai pasijaučia pradėjus sportuoti. Jie suteikia sotumo jausmą ir užtikrina organizmo aprūpinimą būtiniausiomis maisto medžiagomis, taip pat neblogai saugo sausą raumeninį audinį metant svorį, palyginti nebrangiai kainuoja ir yra lengvai paruošiami. Visgi nederėtų pamiršti, kad jie tik papildo Jūsų maisto racioną, o ne visiškai jį pakeičia.Todėl realiai jais reikėtų keisti tik kas antrą ar trečią dienos valgį, sakykim naudoti vietoj pusryčių, valandą prieš treniruotę ar pasiimti į kelionę.

 Kodėl vištų kiaušiniai taip prieštaringai vertinami numanyti nesunku. Mat viename kiaušinio trynyje yra apie 200 mg. cholesterolio. Tai beveik vienos dienos norma. Kaip visi puikiai žinome, kad „blogasis“ - žemo tankumo cholesterolio perteklius, plokštelių pavidalu nusėda ant mūsų kraujagyslių vidinių sienelių, taip jas užkimšdamas. Dar prieš keletą metų kiaušiniai buvo įtraukti į „juodąjį“ maisto produktų sąrašą. Bet 2003 metais amerikiečiai, konkrečiai Amerikos širdies asociacija, atliko išsamius tyrimus ir parengė rekomendacijas šiuo klausimu. Ir dabar jų nuomone, jeigu pas Jus normalus cholesterolio kiekis, kiaušinius galima valgyti per daug nesivaržant. Paprasčiausiai reikia kontroliuoti bendrą cholesterolio kiekį gaunamą iš visų kitų produktų kartu paėmus, o ne vien tik iš kiaušinių, na kad ir pavyzdžiui gaunamą valgant galvijų vidaus organus: kepenis ir pan. Teisingumo dėlėi reikia pažymėti, kad mūsų organizmui cholesterolis tai pat yra reikalingas: iš jo gaminasi įvairus hormonai, jis naudojamas ląstelių sienelių gamybai ir įvairiems kitiems panašiems naudingiems reikalams. Atminkime, kad apie 80% organizmo cholesterolio pagamina kepenys ir tik apie 20% gauname su maistu. Bet sportininkui ar šiaip sveikos mitybos principų prisilaikančiam žmogui, kiaušiniai yra vienas geriausių natūralių baltymų šaltinis. Kiaušinio baltymas yra tikra amino rūgščių saugykla, įskaitant pačias svarbiausias – amino rūgštis su išsišakojusiomis šoninėmis grandinėlėmis: leuciną, valiną ir izoleuciną. Be to, visos amino rūgštys kiaušinio baltyme subalansuotos pačiomis teisingiausiomis proporcijomis. Kiaušinio baltymas antiek tobulas, kad mitybos specialistai jį priėmė, kaip vadinamą „auksinį standartą“ vertinant kitus produktus. Jo biologinė vertė yra labai didelė. Biologinė vertė- tai baltyminio produkto kokybės matas, kuris parodo kiek efektyviai jį organizmas panaudoja augimui. Ir jeigu vertintume baltymus šimtabalėje sistemoje, tai kiaušinio baltymo vertė yra 93,7. Tuo tarpu - pieno - 84,5; mėsos - 74,3; ryžių - 64. Tai reiškia, kad kiaušinio baltymą organizmas įsavina beveik šimtu procentų. Ir tai yra švariausias ir natūraliausias baltymas gamtoje. Kai kas mėgta vartoti žalius kiaušinius, bet tai iš tikro yra prastas pasirinkimas, nes žali kiaušiniai yra prastai įsisavinami, nes nepakankamai gaunama biotino. Jis neįsavinamas, nes yra susijungęs su avidinu.Verdant, kepant kiaušinius, ši jungtis nutrūksta ir tada biotiną organizmas gali įsisavinti. Be to, valgant žalius kiaušinius, rizikuojama susirgti salmonelioze.Medicinos statistika paskaičiavo, kad 10.000 – čiui sveikų kiaušinių tenka vienas užkrėstas salmonėlės virusu. Todėl su visais kiaušiniais reikėtų elgti taip, tarsi jie būtų potencialiai užkrėsti - plauti karštu vandeniu viską, kas turėjo kontaką su kiaušiniais. Vien JAV nuo salmoneliozės kasmet miršta apie 5000 žmonių. Be abejo, kiaušiniai labai geras maisto produktas, bet elgtis reikia apdairiai.

Kiaušinio maistinė vertė

Moterims, merginoms pradėjus lankyti kūno rengybos (fitneso) ar wellnes'o treniruotes “dideli raumenys” neužaugs, nes pas Jus bent dvidešimt kartų mažesnis vyriškų hormonų lygis, kurie yra tiesiogiai atsakingi už raumeninės masės augimą. Pas moteris vyrauja moteriški hormonai - estrogenai,o jie raumenų auginti “nemoka”. O ir treneriai treniruočių programas moterims sudaro tokias, kad treniruotės metu pratimai būtų atliekami su santykinai mažais svoriais, daroma daugiau pakartojimų, į programas įjungiama daugiau aerobinių pratimų. Tai teigiamai įtakoja raumens formą, didina raumens tūrio masę - kitaip tariant raumuo darosi tankesnis, bet ne didesnis, ir ištvermę - t.y. stiprina širdį. Be to, aerobiniai pratimai degina riebaliukus. Treniruojantis tokiu rėžimų užauginti raumenų praktiškai neįmanoma ir nereikia, todėl galite drąsiai eiti į treniruoklių salę.

 Raumenys negali pavirsti riebalais ir atvirkščiai, nes raumenis sudaro raumenų ląstelės, o riebalus sudaro riebalų ląstelės, ir šiaip jau vieno audinio ląstelės negali virsti kito audinio ląstelėmis. Kai mes nustojame mankštintis, raumenys paprasčiausiai subliūkšta, nes jų ląstelės nebesulaiko tiek taip reikalingo organizmui vandens (kuo daugiau raumens ląstelėje vandens, tuo greitesnė medžiagų apykaita, tuo greičiau pasišalina iš organizmo šlakai, toksinai ir pan. - žodžiu tai yra gerai) ir bendra raumenų masė sumažėja. Tuo tarpu riebalų ląstelės, nesant fizinio krūvio ir nesureguliuotai mitybai - atvirkščiai - pradeda storėti. Riebalų ląstelė gali pastorėti daugybę kartų. Kai Jūs aktyviai sportuojate, riebalinės ląstelės tyliai ,,tūno” ant klubų ir juosmens vis labiau ir labiau susitraukdamos, bet tuo pačiu tarsi tik ir laukdamos kada Jūs atsipalaiduosite ir pradėsite netvarkingai maitintis. O tada jos elgiasi taip, tarsi džiovintos razinos būtų įmestos į vandenį: fantastiškai greitai išbrinksta ir išsipučia - riebalų padaugėja. Todėl nelabai susigaudančiam šiuose reikaluose atrodo, kad raumenys pavirto riebalais. Be abejo, tai klaidingas situacijos vertinimas. Iš tikro užtenka vėl pradėti sportuoti ir teisingai maitintis ir riebalų ląstelės vėl subliūkšta bet, deja, neišnyksta.

 Norint sužinoti kiek Jums reikia kalorijų paros bėgyje, visų pirma reikėtų pasiskaičiuoti taip vadinamą bazinį medžiagų apykaitos lygį (BMA). Bazinis medžiagų apykaitos lygis parodo kiek organizmas sunaudoja kalorijų per parą būdamas ramybės būsenoje ir pilnai palaikydamas visas gyvybines organizmo funkcijas. Paprastai tai sudaro 60-70% visų paros bėgyje organizmo sunaudojamų kalorijų. Pats paprasčiausias skaičiavimas yra toks:

 BMA - tai viena kalorija, vienam kūno kilogramui, per vieną valandą skaičiuojant vyrams, ir 0,9ckal - skaičiuojant moterims ir merginoms.

 Pavyzdžiui, 90kg sveriančiam vyrui BMA skaičiuotume taip: 90 x 1= 90 x 24=2160 kcal, o štai merginos sveriančios 60kg. BMA būtų sekantis: 60 x 0,9 = 54 x 24 = 1296 kcal. Bet mūsų organizmui, be abejo, reikalingas papildomas energijos kiekis, kadangi beveik visada mes kuo nors užsiėmę. Ir jeigu tai būtų protinė veikla, sėdimas, mažai judrus darbas, savo BMA reikėtų padauginti iš koeficiento 1,4. Jeigu dienos bėgyje Jūs šiek tiek pajudate (turiu omeny ne nuo šaldytuvo iki lovos), ar darbas stovimas, BMA reikėtų padauginti iš koeficiento 1,6. Na ir jeigu Jūs tikrai dirbate sunkų fizinį darbą ar rimtai sportuojate, BMA reikėtų padauginti iš 1,8.

 Norint sužinoti savo kūno riebalų procenta, jį tiesiog reikia pamatuoti. Mūsų laikais tai padaryti gan paprasta - tereikia atsisitoti ant specialios paskirties svarstyklių, vadinamų kūno analizatoriumi, kurie parduodame daugelyje vaistinių. Atsakymas gaunamas beveik akimirksniu, tik nelabai tikslus. Arba patarčiau užsukti į artimiausią sporto klubą. Norint tai padaryti labai tiksliai, derėtų kreiptis i kokią mokslinę laborotoriją. Dėl bendros informacijos trumpai apžvelgsiu pačius populiariausius kūno riebalų matavimo metodus.

-Povandeninis svėrimas. Tai buvo vienas tiksliausių kūno riebalų matavimo metodų. Iš pradžių kūnas pasveriamas po vandeniu, o po to ant žemės. Matavimų duomenys sulyginami ir tada išskaičiuojamas riebalų procentas. Bet praktiškai jis nebenaudojamas. Jį pakeite kitas, modernesnis – dvigubos rentgeno absorbiometrijos metodas.
-Dviguba rentgeno absorbiometrija. Tai labai tikslus ir šiuolaikiškas riebalų matavimo metodas. Mažo intensyvumo rentgeno spinduliais peršviečiamas visas kūnas ir kompiuteris išskaičiuoja ne tik riebalų, bet ir raumenų, kaulų bei skysčių procenta.
-Ultragarso metodas. Atliekant matavimus šituo metodu, skaičiuojamas laikas per kurį ultragarsas praeina per kūną. Juo galima sužinoti riebalinio sluoksnio storį įvairiose kūno vietose.
-Bioelektrinio pasipriešinimo metodas. Čia matuojamas vandens kiekis organizme ir taip nustatomas kūno tankumas. Po to pagal šį rodiklį išskaičiuojamas riebalų procentas.
-Odos raukšlės sugnybimo metodas. Matavimas atliekamas specialiu prietaisu - kaliperiu, jis dar vadinamas ekiumetru. Matuojamas riebalines raukšlės storis tam tikrose kūno vietose. Po to, lenteles pagalba isškaičiuojamas kūno riebalų procentas. Tai nėra labai tikslus būdas, bet dėl savo paprastumo jis plačiai naudojamas praktikoje. Užsukite i mūsu klubą ir per keletą minučių bent dviem metodais išmatuosime Jūsų kūno riebalų procentą.